Hematurija (kraujas šlapime)
Hematurija ir jos vertinimas apima ligas, kurias gydo urologai ir nefrologai. Vertinti gali būti sudėtinga, nes pacientas, kuriam yra hematurija, dažnai kreipiasi į kitų specialybių specialistus, o šie gali neįžvelgti visos šio simptomo svarbos ir tinkamai neištirti paciento.
Vis dar neaišku, kaip iš tiesų mums reikėtų apibrėžti reikšmingą hematuriją arba kaip geriausiai suskirstyti pacientus į grupes pagal jų riziką. Hematurija paprastai nustatoma, kai pacientai pamato kraują šlapime, kai eritrocitų randama bendrame šlapimo tyrime ar kai jų randama, atliekant šlapimo nuosėdų mikroskopinį tyrimą.
Kraujo aptikimas šlapime
Makroskopinę hematuriją pamato pacientai. Dėl to jie paprastai kreipiasi į gydytoją dažnai skubiai. Dažniausiai ji susijusi su kitais šlapimo takų simptomais, tačiau neskausminga hematurija yra urotelio piktybinių ligų skiriamas bruožas. Mikroskopinė hematurija dažnai aptinkama, tiriant pacientus dėl kitų ligų, ir dažnai gydytojų yra ignoruojama, remiantis tuo, kad jei ji nėra makroskopinė, tai nėra reikšminga. Atidėti pakartotinį šlapimo tyrimą nedera, tačiau pakartotinio tyrimo metu hematurija vėl stebima tik 65 proc., o atliekant mikroskopinį šlapimo nuosėdų tyrimą – 55 proc., nuolat teigiamas juostelintis testas būna 16 proc. pacientų, reguliariai tiriamų – 5 per metus.
Hematurija – paplitimas
Hematurijos paplitimas, tiriant juosteliniu testu suaugusius asmenis, yra 3-18 proc. vyresniems nei 50 metų amžiaus ir 9-13 proc. vyresniems nei 70 metų amžiaus. Paplitimas tarp jaunų vyrų – 5 proc. , o tarp vaikų – 0,1-4 proc. Vaikams mikroskopinę hematuriją retai kada sukelia urologinės ligos, todėl tokiam vaikui reikėtų nefrologo konsultacijos.
Klasifikacija
Kai kuriems pacientams įmanoma nustatyti kraujavimo iš šlapimo takų vietą ir tai padeda parinkti tinkamiausius tolesnius tyrimus. Eritrocitinių cilindrų radimas mikroskopiniame šlapimo tyrime rodo, kad priežastis yra inkstuose, bet tikslią kraujavimo vietą gali būti sunku nustatyti.
Fazinė kontrastinė mikroskopija naudojama glomerulinei hematurijai atskirti nuo kraujavimo iš apatinių šlapimo takų. Jei daugiau nei 90 proc. eritrocitų yra dismorfiški, tai rodo inkstų parenchimos patologiją, tačiau jei eritrocitų populiacija mišri ar daugiau nei 90 proc. eritrocitų morfologija nepakitusi, greičiausiai priežastis yra apatiniuose šlapimo takuose ir reikia išsamaus urologinio ištyrimo.
Hematurija – Priežastys
Galima priežastis labiau priklauso nuo paciento amžiaus, taip pat nuo proteinurijos (baltymas šlapime) ar hipertenzijos buvimo. Pastarieji simptomai rodo nefrologinę patologiją.
Esant makroskopinei hematurijai, tirti reikėtų visuomet ir nustatyti kraujavimo vietą. Jei hematurija randama juosteliniu testu, didelės rizikos pacientus reikėtų ištirti išsamiai. Vis dėlto urologai linkę ignoruoti nefrologinę patologiją ir pernelyg dideliam pacientų skaičiui atlikti citoskopiją (vidinė šlapimo pūslės apžiūros procedūra).
Jei laiku nediagnozuojama trombocitų patologija ar koagulopatija, vėlesnių tyrimų ar chirurginio gydymo metu gali įvykti didelių hemoraginių komplikacijų.
Jeigu pacientas geria hemostazę veikiančius vaistus, tikimybė rasti patologiją tokia pati, kaip ir šių vaistų nevartojantiems pacientams. Be tolesnių tyrimų niekada nereikėtų skirti hematurijos aspirino, heparino, klopidogrelio ar varfarino komplikacijoms. Dėl panašių priežasčių pacientus, kuriems yra žinomos hematologinės ligos ar krešėjimo sutrikimų, taip pat reikėtų išsamiai ištirti.
Svarbiausi faktai
- Kraujas šlapime gali būti makroskopinis, mikroskopinis ar aptiktas juosteliniu testu.
- Juostelinis testas yra labai tikslus, bet menkai susijęs su mikroskopiniu tyrimu.
- Eritrocitų morfologijos ištyrimas gali padėti nustatyti kraujavimo vietą.
- Paciento amžius ir rizikos veiksniai nustato reikšmingos patologijos radimo tikimybę.
