
FimozÄ yra apyvarpÄs susiaurÄjimas. Tai tokia bÅ«klÄ, kuomet sunku apnuoginti varpos galvutÄ, dÄl pernelyg siauro apyvarpÄs žiedo.
Dažniausiai fimozÄ yra klasifikuojama ÄÆ ÄÆgimtÄ
arba ÄÆgytÄ
. Ä®gimta fimozÄ, kuomet apyvarpÄs žiedas yra susiaurÄjÄs nuo pat vaikystÄs. Ä®prastai varpa atsismaukia apie 2-3 gyvenimo metus ir tai ÄÆvyksta apie 80 proc. berniukų. Tai vadinama fiziologine fimoze.
Ä®gytas apyvarpÄs susiaurÄjimas iÅ”sivysto, dÄl netinkamai plaunamų ir prižiÅ«rimų lytinių organų. Taip pat didelÄ reikÅ”mÄ turi gretutiniai susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas, odos ligos, nuolatinÄ traumatizacija. DÄl fimozÄs pasireiÅ”kia tokie simptomai, kaip skausmingi lytiniai santykiai, apsunkintas Å”lapinimasis. Skausmas jauÄiamas, dÄl lÄtinio uždegimo apyvarpÄs maiÅ”elyje, kurÄÆ sukelia susikaupÄ neÅ”varumai ir juose besidauginanÄios bakterijos. DÄl sutrikusio Å”lapimo nutekÄjimo, nepakankamos higienos gali pasireikÅ”ti Å”lapimo pÅ«slÄs, prostatos uždegimai, taip pat suprastÄti inkstų veikla, todÄl esant Å”iems požymiams apyvarpÄs susiaurÄjimo (fimozÄ) gydymas yra bÅ«tinas.
KAIP LIGA DIAGNOZUOJAMA?
FimozÄ diagnozuojama ÄÆvertimus nusiskundimus, atlikus apžiÅ«rÄ bei apÄiuopÄ .
GYDYMAS
Galimi keli gydymo metodai:
VYRO APIPJAUSTYMAS ARBA CIRKUMCIZIJA
Pati dažniausia operacija, kuriÄ
atlieka gydytojai urologai. Å ios operacijos tikslas ā paÅ”alinti susiaurÄjusiÄ
apyvarpÄs dalÄÆ, kuri neleidžia apnuoginti varpos galvutÄs. Å i operacija gali bÅ«ti atliekama vietinio nuskausminimo sÄ
lygomis arba bendrinÄje nejautroje. Operacijos trukmÄ apie 30 minuÄių. Operacijai dažniausiai naudojami tirpstantys siÅ«lai, todÄl pacientui vÄliau nereikia jų iÅ”sitraukti. Pooperaciniu laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: vengti erekcijos (erekcijos metu, dÄl didelio spaudimo, gali plyÅ”ti siÅ«lai, atsiveria žaizda, kuriÄ
rekomenduojama papildomai chirurgiÅ”kai sutvarkyti); vengti traumatizacijos (riboti fizinÄÆ krÅ«vÄÆ ir lytinius santykius mažiausiai 1 mÄn.).
ŽaizdÄ
rekomenduojama perriÅ”ti kartÄ
per dienÄ
, naudojant sterilius tvarsÄius ir antiseptinius tirpalus. Praustis po duÅ”u ne anksÄiau nei 3-4 pooperacinÄ parÄ
. Skausmas dažniausiai malŔinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Ä®rodyta, kad apipjaustyti berniukai reÄiau serga Å”lapimo takų infekcijomis. Be to, vyrai, kuriems buvo paÅ”alinta visa ar dalis apyvarpÄs vaikystÄje, vyresniame amžiuje reÄiau serga varpos vÄžiu. TaÄiau jei fimozÄ ir jos operacija atliekama jau suaugusiam vyrui, varpos vÄžio rizika iÅ”lieka tokia pati kaip ir neapipjaustytiems vyrams. Taip pat mokslininkai yra ÄÆrodÄ, kad apipjaustyti vyrai gerokai reÄiau užsikreÄia žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Profilaktikai, vyrams visada patariama tinkamai ir dažnai plautis lytinius organus, bÅ«tinai atsmaukiant apyvarpÄ.
Urologas Kaune, Ramūnas Kerpauskas, konsultuoja bei gydo pacientus Andromeda klinikoje.
Konfidencialios, profesionalios konsultacijos Kaune bei naujausi gydymo metodai.
Ā© 2024 Created by Betop.lt