Prostatitas – tai priešinės liaukos infekcija ir/arba uždegimas. Lėtinis prostatitas bei ūminis. Tradiciškai prostatitui priskiriamas ir lėtinio dubens skausmo sindromas. Pagal NIH klasifikaciją, šiuo metu išskiriami keturi prostatito tipai.

Dažniausias bakterinio prostatito sukėlėjas – E.coli (65-80 proc.), rečiau nustatomi Enterococcusspp. (5-10 proc.), Klebsiellaspp., P.mirabilis.

ŪMINIS BAKTERINIS PROSTATITAS (I TIPAS)

Jo metu ligonį vargina tarpvietės skausmas, febrilus karščiavimas, šaltkrėtis, dažnas skausmingas šlapinimasis. Rektalinio tyrimo metu apčiuopiama minkšta, labai skausminga prostata. Ištyrus šlapimą, nustatoma piurija (pūliai šlapime). Ūminiam prostatitui gydyti tinkamiausi antibiotikai – fluorchinolonai, skiriami 10-14 dienų. Jei gydant būklė negerėja per 2 dienas, tikslinga atlikti transrektalinį ultragarsinį tyrimą arba dubens KT, siekiant atmesti prostatos pūlinį. Dėl ūminio prostatito atsiradus ūminio šlapimo susilaikymo požymiams, rekomenduojamaepicistostomija.

LĖTINIS BAKTERINIS PROSTATITAS (II TIPAS)

Jis diagnozuojamas, kaip tarpvietės skausmas, maudimas ir dizurijos(skausmingo šlapinimosi) požymiai trunka ilgiau nei 3 mėnesius. Rektalinio tyrimo metu prostata gali ir nebūti skausminga. Šlapimo pasėlyje aptinkamas patogeninis mikroorganizmas (ne visada). Gydoma antibiotikais pagal pasėlį, 4-6 savaites.

LĖTINIO NEBAKTERINIO PROSTATITO/LĖTINIO DUBENS SKAUSMO SINDROMO (III TIPAS)

Jo metu ligonį vargina dubens, juosmens, tarpvietės maudimas, dažnesnis, pasunkėjęs, skausmingas šlapinimasis. Prostatos sekreto mikroskopinio tyrimo metu uždegiminių ląstelių aptinkama (III A tipas) arba neaptinkama (III B tipas). Galima gydyti tamsulosinu (a-adrenoreceptorių blokatorius, palengvina šlapinimąsi), pentosanu, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Lėtinio prostatito gydymo efektyvumas vertinamas pagal NSI Lėtinio prostatito simptomų interpretacijos skalę NIH-CPIS.

PLAČIAU APIE PROSTATITĄ

Prostatitų klasifikacija:

1. Ūminis bakterinis prostatitas – ūmus infekcinės kilmės priešinės liaukos uždegimas;
2. Lėtinis bakterinis prostatitas – besikartojantis infekcinės kilmės priešinės liaukos uždegimas;
3. Lėtinis dubens skausmo sindromas (LDSS) – priešinėje liaukoje infekcijos nerandama;
4. Asimptominis uždegiminis prostatitas (histologinis prostatitas) – prostatito klinikos nėra, tačiau leukocitai nustatomi histologiškai, paėmus priešinės liaukos biopsiją, arba atsitiktinai, priešinės liaukos sekrete.

Kas dažniausiai serga?

Prostatitu suserga apie 50 proc. vyrų. Bendras prostatito paplitimas yra iki 15 proc. Padidėjusios rizikos grupės yra 20-50 metų amžiaus bei vyresni nei 70 metų vyrai. Ūminis prostatitas yra sunkiausia prostatito forma, kuri reikalauja skubaus gydymo.

Priežastys

Visų tipų prostatitų metu priešinės liaukos parenchimą infiltruoja uždegiminės ląstelės (leukocitai, limfocitai). Bakterinio prostatito atveju dažniausiai pasitaikantys patogenai yra gramneigiamos enterobakterijos: Escherichia coli (80 proc. atvejų), Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella spp., Proteus mirabilis, Enterococcus faecalis. 5-10 proc. infekcijų sukelia gramteigiamos bakterijos (Staphylococcus aureus, Staphylococcus saprophyticus, Streptococcus faecalis).

Dažniausia ūminio bakterinio prostatito priežastis yra infekuoto šlapimo užtekėjimas – refliuksas į priešinės liaukos latakus, kurie atsiveria į užpakalinę šlaplės dalį.

ŪMINIS BAKTERINIS PROSTATITAS PEREINA Į LĖTINĮ BAKTERINĮ PROSTATITĄ TIK APIE 5 PROC. PACIENTŲ.

Lėtinį prostatitą dažniausiai sukelia uždegiminiai, imunologiniai, neuropatologiniai, neuroendokrininiai mechanizmai.

PROSTATITAS – SIMPTOMAI