Prostatos hiperplazija
Prostatos hiperplazija – Gėrybinė priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija (GPH).
Tai būklė, kurios metu padidėja prostata. Dėl padidėjusios prostatos atsiranda įvairių klinikinių simptomų, kurie gali reikšmingai pabloginti vyro gyvenimą.
Dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda vyresniems nei 35-40 metų vyrams. Nėra visiškai tiksliai žinoma, kodėl prostata ima didėti. Šiuo metu manoma, jog priešinės liaukos proliferacija (audinio ląstelių skaičiaus didėjimas) vystosi dėl lytinių hormonų (testosterono) balanso pokyčių vyresniame amžiuje.
Pagrindiniai gerybinės prostatos hiperplazijos rizikos veiksniai:
– Amžius. Tai yra vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrų liga;
– Šeiminė ligos anamnezė. Daug didesnė susirgimo tikimybė vyrams, kurių artimi giminaičiai (brolis, tėtis) turėjo priešinės liaukos išvešėjimą.
– Rasė. Prostatos hiperplazija dažniausiai serga europiečiai, amerikiečiai. Ši liga kur kas retesnė Azijos šalių gyventojams.
Prostatos hiperplazija : ligos simptomai ir požymiai
– padažnėjęs šlapinimasis, ypač naktį (naktinis šlapinimasis arba nikturija – tai problema, kuomet dėl nepilno pasišlapinimo jausmo vyras kelis kartus per naktį keliasi, nes nori šlapintis. Prastėja miego kokybė, jaučiamasi neišsimiegojus, atsiranda su tuo susijusios kitos socialinės problemos).
– susilpnėjusi šlapimo srovė (kadangi padidėjusi prostata spaudžia šlaplę, šlapimas sunkiau išbėga iš šlapimo pūslės, silpnėja srovė, ji gali trūkinėti, dažnai šlapinantis tenka pasistanginti);
– sunkiau pradėti šlapintis;
– staigus, nenumaldomas noras šlapintis (noras šlapintis atsiranda čia ir dabar, be galimybės palaukti);
– nevisiško pasišlapinimo jausmas (kartais po įprasto pasišlapinimo nepraėjus net 5 min. tenka pakartotinai pasišlapinti, nes po pradinio šlapinimosi išbėgo ne visas šlapimas);
– Šlapimo nelaikymas (tai paradoksinė išurija – būklė, kuomet dėl persipildžiusios šlapimo pūslės, šlapimas pradeda nevalingai lašėti).
Prostatos hiperplazija : Diagnostika
1. Kruopštus anamezės surinkimas yra vienas svarbiausių ligos diagnozės nustatyto būdų. Dažniausiai pacientai skundžiasi susilpnėjusia šlapimo srove, sunkumu pradėti ir sustoti šlapintis, šlapimo lašėjimu nustojus šlapintis. Neretai jie nepajėgia iki galo ištuštinti šlapimo pūslės, todėl gali skųstis jausmu, kad šlapimo pūslėje vis dar yra šlapimo. Dėl to greičiau atsiranda noras šlapintis, dažniau vaikštoma šlapintis.
2. Specialūs klausimynai. Dažniausiai naudojama tarptautinė prostatos simptomų skalė: 0-7 balai – lengvi simptomai, 8-19 – vidutinio sunkumo, 20-35 – sunkūs simptomai. Klausimynas padeda gydytojui apsispręsti, kuriuos pacientus reikia gydyti, o kurių simptomai nesukelia didelių problemų.
3. Klinikinis paciento ištyrimas. Vertinama ar nėra persipildžiusi šlapimo pūslė (čiuopiama pilvo apačia virš gaktinės sąvaržos). Atliekama prostatos apčiuopa pirštu (vertinamas paslankumas, minkštumas, skausmingumas, mazgai ir kt.). Apžiūrimi lytiniai organai (svarbu apžiūrėti ar nėra apyvarpės susiaurėjimo, kuris gali lemti apsunkintą šlapinimąsi).
4. Vaizdiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai. Pacientui atliekama šlapimo takų echoskopija (vertinami inkstai, jų padėtis, ar nėra išsiplėtusios inkstų ertminės sistemos. Apžiūrima šlapimo pūslė. Pacientas prieš echoskopiją turi būti nesišlapinęs.
Įvertinamas šlapimo pūslės tūris, sienelės vientisumas, ar nėra darinių pūslėje (tumorai, intravezikinė prostatos skiltis, akmenys). Tuomet atliekamas uroflourometrinis tyrimas. Jo metu pacientas šlapinasi į specialų indą, kuris duomenis perduoda į specialią kompiuterinę sistemą.
Yra fiksuojama kreivė, nusakanti – koks šlapimo tūris išbėgo per tam tikrą laiko vienetą (ml/sek.). Normos atveju maksimalus srovės greitis turi būti didesnis nei 15 ml/sek. Po pasišlapinimo, pacientui dar kartą atliekama echoskopija ir vertinamas liekamasis šlapimo tūris. Įprastai, po pasišlapinimo, šlapimo pūslė turi būti tuščia.
Prostatos dydis echoskopiškai gali būti matuojamas per pilvą (transabdominaliai) arba per tiesiąją žarną (transrektaliai).
Prostatos hiperplazija : Laboratoriniai tyrimai
– Kraujo tyrimas. Visiems pacientams, kuriems yra apatinių šlapimo takų simptomų, rekomenduojama atlikti inkstų funkciją atspindinčius tyrimus (nustatyti kreatinino, šlapalo koncentraciją). Bent kartą per metus rekomenduojama nustatyti specifinį prostatos antigeną.
– Šlapimo tyrimas. Rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą dėl šlapimo takų infekcijos ir kraujo šlapime.
Prostatos hiperplazija : Gydymas
Esant lengviems simptomams rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas – įpročių koregavimas: (aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, vartoti mažiau alkoholio ir kavos, mesti rūkyti, nevartoti skysčių prieš naktį, nevartoti šlapinimąsi skatinančių medikamentų vakare). Yra gausybė maisto papildų, augalinių preparatų, galinčių pagerinti lengvus šlapinimosi sutrikimus.
Esant vidutiniams šlapinimosi sutrikimams arba neveiksmingai gyvenimo įpročių korekcijai, rekomenduojamas konservatyvus medikamentinis gydymas. Dažniausiai naudojami vaistai:
– Įvairūs vaistažoliniai preparatai, dažniausiai turintys Sabalpalmės (Serenoa repens) ekstraktų;
– alfa adrenoreceptorių blokatoriai: alfuzosinas, doksazosinas, tamzulosinas, silodosinas ir kt.;
– 5-alfa reduktazės inhibitoriai: finasteridas, dutasteridas;
– šių vaistų deriniai.
Apie geriausią medikamentinio gydymo variantą, pasitarkite su Jus gydančiu urologu.
Sunkūs šlapinimosi sutrikimai gydomi operaciniu būdu:
Minimaliai invaziniais gydymo metodais (atliekant transuretrinę prostatos rezekciją – auksto standartas, lazerinę abliaciją ir kt.)
Atliekant didesnės apimties operacijas (retropubinę adenomektomiją arba laparoskopinę/robotinę adenomektomiją).
Operacijos apimtis pasirenkama pagal prostatos dydį ir turimą medicinos techniką bei aparatūrą.
Vyrų rykštė – gerybinė prostatos hiperplazija
Kone pusė vyresnių nei 60 metų vyrų skundžiasi šlapinimosi sutrikimais dėl gerybinės prostatos hiperplazijos (išvešėjimo, padidėjimo). Ši liga diagnozuojama daugumai vyresnio amžiaus vyrų ir gali sukelti rimtas komplikacijas, tačiau vyrai iš baimės ar gėdos neskuba kreiptis į gydytoją urologą. Laiku diagnozuota liga gali būti sėkmingai gydoma. Urologai ragina vyrus atkreipti dėmesį į šią ligą ir pasitikrinti prostatą.
Priešinė liauka, arba prostata – tai organas, esantis apatinėje mažojo dubens dalyje, po šlapimo pūsle. Ji yra subrendusio kaštono dydžio ir sveria apie 20 g. Prostatos hiperplazija – tai prostatos audinio nepiktybinis išvešėjimas (prostatos padidėjimas), dėl kurio užspaudžiamas šlapimo kanalas. Padidėjusi prostata užspaudžia šlaplę, todėl vyrui silpnėja šlapimo srovė, dažnėja šlapinimosi poreikis, šlapimo pūslė nepilnai išsituština, šlapinimasis tampa skausmingas. Gerybinė prostatos hiperplazija ar prostatos adenoma, kaip buvo vadinama anksčiau, yra dažniausia vyresnio amžiaus vyrų šlapinimosi sutrikimų priežastis.
Gresia komplikacijos
Paprastai prostatos hiperplazija vystosi lėtai ir, kaip rodo praktika, šios ligos simptomai pasireiškia tik tada, kai išvešėjusi prostata nebeleidžia normaliai pasišalinti šlapimui iš šlapimo pūslės. Todėl kiekvienam vyresniam nei 50 metų vyrui patartina bent kartą metuose apsilankyti pas urologą. „Reikia pabrėžti, jog pats subtiliausias ir beveik nepastebimas prasidėjusio prostatos išvešėjimo simptomas yra tas momentas, kai vyras pajunta, jog šlapinimasis nebe toks lengvas kaip anksčiau. Tai ir yra “pirmasis skambutis”, reiškiantis, jog būtina kreiptis į urologą ir atlikti tyrimus“, – pasakoja gydytojas urologas Ramūnas Kerpauskas.
Negydoma liga gali tapti pavojinga ir baigtis komplikacijomis, tokiomis kaip, ūmus šlapimo susilaikymas, šlapimo takų infekcija, erekcijos sutrikimas ar inkstų nepakankamumas. „Viena skausmingiausių gerybinės prostatos hiperplazijos komplikacijų – ūminis šlapimo susilaikymas, kai šlapimo kanalas visiškai užspaudžiamas ir persipildžiusi šlapimo pūslė sukelia intensyvų skausmą. Neretai tik tokioje šios ligos stadijoje vyrai ryžtasi apsilankyti pas urologą, nes vis neturi laiko, gėdijasi ar neigia savo sveikatos problemas. Deja, uždelsus kreiptis į gydytoją, galima praleisti momentą, kai susirgimą dar galima gydyti vaistais“, – perspėja gydytojas.
Operacijas keičia vaistai
„Dažniausiai urologai iš karto nesiūlo operacinio gydymo, o nuodugniai ištyrę ir nustatę gerybinę prostatos hiperplaziją, skiria medikamentus. Visi medikamentiniai prostatos išvešėjimo gydymo metodai yra veiksmingesni pirmosiomis šios ligos stadijomis – todėl nereikia užsiimti savigyda, vartojant draugų rekomenduotus ar plačiai reklamuojamus augalinius vaistus. Tik gydytojas gali nuspręsti, kurie vaistai kiekvienam pacientui yra tinkamiausi“, – tvirtina gydytojas urologas.
Laiku diagnozuota prostatos hiperplazija gali būti sėkmingai gydoma vaistais. Vienais vaistais daugeliu atvejų galima greitai sumažinti simptomus. Kiti mažina prostatos dydį, tokiu būdu veikiami ne tik simptomai, bet ir pati ligos priežastis. Tačiau šiuo atevju simptomų palengvėjimo gali tekti laukti kiek ilgiau. Todėl gali būti racionalu skirti kombinuotą gydymą – 5-alfa reduktazės inhibitoriaus ir alfa blokatoriaus derinį. Toks derinys gali ir greitai palengvinti ligos simptomus, ir užkirsti kelią ligos progresavimui, susijusiam su prostatos didėjimu.
Galimybė kreiptis į specialistą
Reikia pripažinti, kad mažesniuose miestuose trūksta gydytojų urologų, todėl žmonėms, norintiems pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu, kartais tenka važiuoti į didesnį miestą ar laukti vizito kelis mėnesius. Nenorintiems laukti ir pageidaujantiems greitos, visapusiškos ir profesionalios konsultacijos galima kreiptis į UAB „Urologas“. Gydytojas konsultuoja visų urologinių sutrikimų klausimais (šlapinimosi sutrikimų, erekcijos sutrikimų, šlapimo nelaikymo ir kt.) ir gali atlikti visus reikiamus tyrimus (ultragarsinį tyrimą, urofloumetriją) .
