FIMOZĖ

UROLOGAS KAUNE - RAMÅŖNAS KERPAUSKAS

Kas yra fimozė?

Fimozė yra apyvarpės susiaurėjimas. Tai tokia būklė, kuomet sunku apnuoginti varpos galvutę, dėl pernelyg siauro apyvarpės žiedo.

Dažniausiai fimozė yra klasifikuojama ÄÆ ÄÆgimtą arba ÄÆgytą. Ä®gimta fimozė, kuomet apyvarpės žiedas yra susiaurėjęs nuo pat vaikystės. Ä®prastai varpa atsismaukia apie 2-3 gyvenimo metus ir tai ÄÆvyksta apie 80 proc. berniukų. Tai vadinama fiziologine fimoze.
Ä®gytas apyvarpės susiaurėjimas iÅ”sivysto, dėl netinkamai plaunamų ir prižiÅ«rimų lytinių organų. Taip pat didelę reikÅ”mę turi gretutiniai susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas, odos ligos, nuolatinė traumatizacija. Dėl fimozės pasireiÅ”kia tokie simptomai, kaip skausmingi lytiniai santykiai, apsunkintas Å”lapinimasis. Skausmas jaučiamas, dėl lėtinio uždegimo apyvarpės maiÅ”elyje, kurÄÆ sukelia susikaupę neÅ”varumai ir juose besidauginančios bakterijos. Dėl sutrikusio Å”lapimo nutekėjimo, nepakankamos higienos gali pasireikÅ”ti Å”lapimo pÅ«slės, prostatos uždegimai, taip pat suprastėti inkstų veikla, todėl esant Å”iems požymiams apyvarpės susiaurėjimo (fimozė) gydymas yra bÅ«tinas.

KAIP LIGA DIAGNOZUOJAMA?

Fimozė diagnozuojama ÄÆvertimus nusiskundimus, atlikus apžiÅ«rą bei apčiuopą.

GYDYMAS

Galimi keli gydymo metodai:

fimozė

VYRO APIPJAUSTYMAS ARBA CIRKUMCIZIJA

Pati dažniausia operacija, kurią atlieka gydytojai urologai. Å ios operacijos tikslas – paÅ”alinti susiaurėjusią apyvarpės dalÄÆ, kuri neleidžia apnuoginti varpos galvutės. Å i operacija gali bÅ«ti atliekama vietinio nuskausminimo sąlygomis arba bendrinėje nejautroje. Operacijos trukmė apie 30 minučių. Operacijai dažniausiai naudojami tirpstantys siÅ«lai, todėl pacientui vėliau nereikia jų iÅ”sitraukti. Pooperaciniu laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: vengti erekcijos (erekcijos metu, dėl didelio spaudimo, gali plyÅ”ti siÅ«lai, atsiveria žaizda, kurią rekomenduojama papildomai chirurgiÅ”kai sutvarkyti); vengti traumatizacijos (riboti fizinÄÆ krÅ«vÄÆ ir lytinius santykius mažiausiai 1 mėn.).
Žaizdą rekomenduojama perriÅ”ti kartą per dieną, naudojant sterilius tvarsčius ir antiseptinius tirpalus. Praustis po duÅ”u ne anksčiau nei 3-4 pooperacinę parą. Skausmas dažniausiai malÅ”inamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Ä®rodyta, kad apipjaustyti berniukai rečiau serga Å”lapimo takų infekcijomis. Be to, vyrai, kuriems buvo paÅ”alinta visa ar dalis apyvarpės vaikystėje, vyresniame amžiuje rečiau serga varpos vėžiu. Tačiau jei fimozė ir jos operacija atliekama jau suaugusiam vyrui, varpos vėžio rizika iÅ”lieka tokia pati kaip ir neapipjaustytiems vyrams. Taip pat mokslininkai yra ÄÆrodę, kad apipjaustyti vyrai gerokai rečiau užsikrečia žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Profilaktikai, vyrams visada patariama tinkamai ir dažnai plautis lytinius organus, bÅ«tinai atsmaukiant apyvarpę.

Urologas Kaune, Ramūnas Kerpauskas, konsultuoja bei gydo pacientus Andromeda klinikoje.

Urologas Kaune R. Kerpauskas

Konfidencialios, profesionalios konsultacijos Kaune bei naujausi gydymo metodai.

Ā© 2024 Created by Betop.lt