Fimozė

UROLOGAS KAUNE - RAMŪNAS KERPAUSKAS

Kas yra fimozė?

Fimozė yra apyvarpės susiaurėjimas. Tai tokia būklė, kuomet sunku apnuoginti varpos galvutę, dėl pernelyg siauro apyvarpės žiedo.

Dažniausiai fimozė yra klasifikuojama į įgimtą arba įgytą. Įgimta fimozė, kuomet apyvarpės žiedas yra susiaurėjęs nuo pat vaikystės. Įprastai varpa atsismaukia apie 2-3 gyvenimo metus ir tai įvyksta apie 80 proc. berniukų. Tai vadinama fiziologine fimoze.
Įgytas apyvarpės susiaurėjimas išsivysto, dėl netinkamai plaunamų ir prižiūrimų lytinių organų. Taip pat didelę reikšmę turi gretutiniai susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas, odos ligos, nuolatinė traumatizacija. Dėl fimozės pasireiškia tokie simptomai, kaip skausmingi lytiniai santykiai, apsunkintas šlapinimasis. Skausmas jaučiamas, dėl lėtinio uždegimo apyvarpės maišelyje, kurį sukelia susikaupę nešvarumai ir juose besidauginančios bakterijos. Dėl sutrikusio šlapimo nutekėjimo, nepakankamos higienos gali pasireikšti šlapimo pūslės, prostatos uždegimai, taip pat suprastėti inkstų veikla, todėl esant šiems požymiams apyvarpės susiaurėjimo (fimozė) gydymas yra būtinas.

KAIP LIGA DIAGNOZUOJAMA?

Fimozė diagnozuojama įvertimus nusiskundimus, atlikus apžiūrą bei apčiuopą.

GYDYMAS

Galimi keli gydymo metodai:

VYRO APIPJAUSTYMAS ARBA CIRKUMCIZIJA

Pati dažniausia operacija, kurią atlieka gydytojai urologai. Šios operacijos tikslas – pašalinti susiaurėjusią apyvarpės dalį, kuri neleidžia apnuoginti varpos galvutės. Ši operacija gali būti atliekama vietinio nuskausminimo sąlygomis arba bendrinėje nejautroje. Operacijos trukmė apie 30 minučių. Operacijai dažniausiai naudojami tirpstantys siūlai, todėl pacientui vėliau nereikia jų išsitraukti. Pooperaciniu laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: vengti erekcijos (erekcijos metu, dėl didelio spaudimo, gali plyšti siūlai, atsiveria žaizda, kurią rekomenduojama papildomai chirurgiškai sutvarkyti); vengti traumatizacijos (riboti fizinį krūvį ir lytinius santykius mažiausiai 1 mėn.).
Žaizdą rekomenduojama perrišti kartą per dieną, naudojant sterilius tvarsčius ir antiseptinius tirpalus. Praustis po dušu ne anksčiau nei 3-4 pooperacinę parą. Skausmas dažniausiai malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Įrodyta, kad apipjaustyti berniukai rečiau serga šlapimo takų infekcijomis. Be to, vyrai, kuriems buvo pašalinta visa ar dalis apyvarpės vaikystėje, vyresniame amžiuje rečiau serga varpos vėžiu. Tačiau jei fimozė ir jos operacija atliekama jau suaugusiam vyrui, varpos vėžio rizika išlieka tokia pati kaip ir neapipjaustytiems vyrams. Taip pat mokslininkai yra įrodę, kad apipjaustyti vyrai gerokai rečiau užsikrečia žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Profilaktikai, vyrams visada patariama tinkamai ir dažnai plautis lytinius organus, būtinai atsmaukiant apyvarpę.

Urologas Kaune, Ramūnas Kerpauskas, konsultuoja bei gydo pacientus Andromeda klinikoje.