Lytiškai plintančios ligos

UROLOGAS KAUNE - RAMŪNAS KERPAUSKAS

Lytiškai plintančios ligos - LPL

Lytiškai plintančios ligos ( LPL) dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu.
Dauguma lytiškai plintančių ligų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė , ureaplazmozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpes virusinė infekcija, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.
Užsikrėtus lytiškai plintančiomis ligomis , ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kai kuriems pacientams požymių visai nebūna.

LYTIŠKAI PLINTANČIOS LIGOS – SIMPTOMAI

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIŲ LYTIŠKAI PLINTANČIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKA, KLINIKINIAI SIMPTOMAI IR GYDYMO TAKTIKA:

Sifilis

Tai žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia blyškioji spirocheta. Užsikrečiama lytinių santykių metu, per kraują, nėščia motina gali užkrėsti vaisių per placentą.
Daugelį metų dalis asmenų, užsikrėtusių sifiliu, gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių,iki kol jiems neišsivystys vėlyvojo sifilio komplikacijos. Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa, vadinama šankeriu ir kirkšnies limfmazgių padidėjimu. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina nuo 10 iki 90 dienų. Opa, atsiradusi infekcijos patekimo vietoje, paprastai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir neskausminga. Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija (sifilis) progresuoja į antrinę stadiją.

Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse, praėjus 3-6 savaitėms po pirminio bėrimo atsiradimo ant odos bei gleivinėje. Atsiranda įvairūs neniežtintys bėrimai lyties organų gleivinėje, sifilinė angina, baltos dėmelės, padidėja daugelis kūno limfmazgių. Rečiau pluoštais iškrenta plaukai ar atsiranda difuzinis plaukų slinkimas, pažeidžiamos akys. Odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti ir savaime, nesigydant, tačiau liga progresuoja ir vystosi vėlyvasis sifilis, pažeidžiantis vidaus organus. Kol asmuo nejunta jokių sveikatos sutrikimų, o tai gali trukti keletą metų, jam būna „slaptasis” sifilis.

Sifilis – diagnostika

Sifilis diagnozuojamas remiantis būdingais klinikiniais požymiais bei kraujo tyrimais, kartais mikroskopu tiriama medžiaga iš bėrimų. Kraujas imamas iš venos. Antikūnai kraujyje, rodantys organizme esančią infekciją, atsiranda kelios dienos po klinikinių požymių pasireiškimų.
Sifilis gydomas penicilinu. Esant alergijai penicilinui galima skirti kitų antibiotikų – eritromicino, doksiciklino. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių, kol odos ir gleivinių pažeidimai visiškai išnyksta. Būtina ištirti ir gydyti visus infekuotus lytinius partnerius ir partneres. Vėlyvojo sifilio stadijoje organai ir audiniai būna pažeisti negrįžtamai ir gydymas neatitaiso to, kas pažeista.

Herpes virusinės infekcijos

Lytinių organų herpes virusinę infekciją, sukelia 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai. 1 tipo virusai dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, antro – lytinius organus (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą. Oralinių lytinių santykių metu 1 tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o 2 tipo – burną. Virusas perduodamas tiesioginio sąlyčio, gimdymo metu ir lytiškai santykiaujant. 1 tipo infekcija dažniausiai užsikrečiama per sąlytį su pažeista burnos ar lūpų gleivine, 2 tipo infekcija – per pažeistą lytinių organų gleivinę ar gimdymo metu. Didžiausia tikimybė užsikrėsti herpes virusine infekcija, jei šia infekcija užsikrėtęs asmuo turi klinikinių požymių – pūslelių. Užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą ir neturėdamas ligos požymių.

Herpes simplex diagnozuojamas pasitelkiant PGR metodą, kurio tikslumas siekia 95 proc. Tai molekulinės biologijos metodas, leidžiantis padauginti DNR mėgintuvėlyje bei nereikalauja didelio mėginio kiekio. Tyrimą kuo skubiau reikėtų atlikti pastebėjus paraudusią odą arba gleivinę, nedideles vandeningas pūsleles, žaizdeles, jaučiant odos dilgčiojimą, niežulį, esant skausmingam šlapinimuisi, pakilus temperatūrai, jaučiant galvos, raumenų, nugaros skausmus, bendrą silpnumą, nuovargį pastebėjus limfmazgių padidėjimą.

Herpes – gydymas

Pirminės herpes virusinės infekcijos atveju:
• Antivirusinis gydymas skiriamas net ir po kelių dienų nuo klinikinės pradžios:
• Acikloviro tab. 200 mg x 5 k/d. 7-10 d. ar 400 mg x 3 k/d. 7-10 d.
• Valacikloviro tab. 1 g x 2 k/d. 7-10 d.

Pasikartojančios herpes virusinės atveju:
• Acikloviro tab. 400 mg x 3 k/d. 5 d. ar 800 mg x 2 k/d. 5 d.
• Valacikloviro tab. 500 mg. x 2 k/d. 3-5 d. ar 1 g x 1 k/d. 5 d.

Urologas Kaune, Ramūnas Kerpauskas, konsultuoja bei gydo pacientus Andromeda klinikoje.

Gonorėja

Gonorėja – tai infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Gonorėjos simptomai bei požymiai

Praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą.

Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Užsikrėtus per oralinius santykius – burnoje, gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.
Diagnozei geriausias tyrimas – Polimerazės grandininė reakcija – PGR. Tyrimas atliekamas iš rytinio šlapimo, jis yra labai tikslus ir neinvazinis. Kartu galima ištirti ir kitas lytiškai plintančias ligas.
Gonorėja yra sėkmingai gydoma antibiotikais. Šiuo metu gonorėją rekomenduojama gydyti trečios kartos cefalosporinais (ceftriaksonu). Alternatyvūs antibiotikai – ciprofloksacinas, ofloksacinas, cefotaksimas. Kadangi asmenys sergantys gonorėja dažnai serga ir chlamidioze, pacientą rekomenduojama tirti ir dėl šios bei kitų lytiškai plintančių ligų.

LYTIŠKAI PLINTANČIOS LIGOS PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių ligų yra susilaikymas nuo lytinių santykių arba abipusiai monogamiški santykiai su žmogumi, kuris nėra infekuotas. Kita patikima apsaugos priemonė – prezervatyvai. Jie ne tik maksimaliai sumažina riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, tačiau taip pat patikimai leidžia išvengti neplanuoto nėštumo.

Pacientus, sergančius lytinių takų infekcijomis konsultuoja ir gydo gydytojai urologai, ginekologai bei odos ir venerinių ligų specialistai. Jeigu įtariate, kad galėjote užsikrėsti lytiškai plintančia liga – nedvejokite, pasitikrinkite ir išlikite sveiki.

PACIENTO KLAUSIMAS

Ar lytiškai plintančios ligos gali turėti įtakos malonumui lytinių santykių metu?

Taip, yra tiek fizinių, tiek psichologinių priežasčių, kodėl lytiškai plintančios ligos gali turėti įtakos moters orgazmui. Pirmiausia pakalbėkime apie fizines priežastis. Vienas iš žinomiausių faktorių, turinčių įtakos moters orgazmui pasiekimui yra skausmas lytinių santykių metu, dar vadinamas dispareunija. Jeigu seksas skausmingas, jis dažniausiai nebūna sklandus ir trunka trumpiau. Kai kuriais atvejais sekso apskritai vengiama. Dispareuniją gali sukelti daugelis faktorių: endometriozė, augliai, cistos, taip pat ir lytiškai plintančios ligos. Daugiausiai skausmo sekso metu sukeliančios lytiškai plintančios ligos yra chlamidiozė ir gonorėja. Jeigu moteris yra užsikrėtusi viena iš šių ligų ir nesigydo, tuomet gali atsirasti dubens uždegimas. Šis atsiranda tuomet, kai infekcija iš makšties ar gimdos kaklelio pereina į kitus reprodukcinius organus kaip gimda ar kiaušintakiai. Tai pasitaiko gana dažnai, kadangi moteris pastebi, kad serga tik tuomet, kai chlamidiozė ar gonorėja būna pažengusiose stadijose. Jeigu sekso metu patiriate skausmą, patariama apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti to priežastį. Tai svarbu ne tik todėl, kad tai pagerins sekso kokybę, bet ir dėlto, kad negydomas dubens uždegimas gali turėti įtakos vaisingumui.

Sergant lytiškai plintančiomis ligomis, kartu atsiranda ir psichologiniai bei emociniai sutrikimai, turintys įtakos seksualiniam susijaudinimui bei malonumui. Seksologai seniai nustatė, kad neigiamos emocijos ir jausmai yra vienos iš seksologinių problemų priežasčių, o lytiškai plintančios ligos gali nuotaiką tik dar labiau sugadinti. Pavyzdžiui, moteris, kuri yra užsikrėtusi herpes virusu ar chlamidioze, gali lengvai prarasti malonumą, nes jos mintys nukreiptos į tai, jog gali užkrėsti savo partnerį. Dažnai su lytiškai plintančiomis ligomis susijusios emocijos, tokios kaip gėda, kaltė ir nepasitenkinimas galbūt irneatbaido nuo tolimesnio seksualinio gyvenimo, tačiau sumažina mėgavimąsi juo. Kai kurie žmonės taip bijo užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, kad negali atsipalaiduoti sekso metu.

Taigi, lytiškai plintančios ligos gali sumažinti moters galimybes pajausti orgazmą tiek biologiškai, tiek psichologiškai. Su panašiais sunkumai susiduria ir vyrai. Todėl, įtarus lytiškai plintančią ligą, būtinai reikia kreiptis pas gydytoją.

Patikimas metodas LPL nustatyti yra PGR – polimerazės grandininė reakcija.