Priešlaikinė ejakuliacija (PE) apibūdinama kaip nuolatinė būklė, kai nekontroliuojama ejakuliacija įvyksta esant minimaliai seksualinei stimuliacijai, dar iki arba iškart po varos įvedimo (penetracijos) į makštį, kitaip tariant, anksčiau, nei pacientas to pageidautų. Kai kurie literatūros šaltiniai nurodo 1-2 minučių trukmės intravaginalinės penetracijos laikotarpį, kai ejakuliaciją jau galima vadinti priešlaikine. Dažnai svarbu ne lytinio akto trukmė iki ejakuliacijos, o paciento ar partnerės patiriamas nepasitenkinimas esama situacija, lytinio gyvenimo kokybe.
Epidemiologinai tyrimai rodo, kad priešlaikinė ejakuliacija vargina 10-20 proc. vyrų. Priešlaikinė ejakuliacija per pirmąsias 1-2 peneracijos minutes įvyksta 2-5 proc. vyrų.
Tiksli priešlaikinės ejakuliacijos etiologija nėra aiški.
Priešlaikinė ejakuliacija – nurodomi galimi veiksniai:
Dėl priešlaikinės ejakuliacijos sumažėja vyro patiriamas seksualinis pasitenkinimas, krenta seksualinio gyvenimo kokybė, vyras patiria nuolatinę įtampą, atsiranda nepasitikėjimo savimi jausmas, retėja lytinių santykių dažnis.
Pacientai retai pirmi prasitaria gydytojui turį šią problemą, gėdydamiesi apie tai kalbėti ar tiesiog manydami, kad nėra vaistų, galinčių jiems padėti.
YRA KETURIOS PRIEŠLAIKINĖS EJAKULIACIJOS (PE) RŪŠYS
GYDYMAS
Gydymo tikslais gali būti taikoma vadinamoji „elgsenos korekcijos“ terapija: „start-stop“ metodika bei modifikuotas „suspaudimo“ variantas.
Pirmuoju atveju partnerė stimuliuoja paciento varpą, kol šis pajunta artėjančią ejakuliaciją, tada stimuliacija nutraukiama ir pradedama iš naujo, kai tik susijaudinimas atslūgsta. Antruoju atveju, pajutus artėjančią ejakuliaciją, varpos galvutė stipriai suspaudžiama. Kaskart kartojami trys tokie „seansai“. Kartais pacientai prieš lytinį aktą masturbuojasi, todėl varpos jautrumas paskesnio lytinio akto metu būna sumažėjęs. Kad ir kokia būtų metodika, svarbiausia, kad pacientas išmoktų pajusti artėjančią ejakuliaciją, rastų būdų kontroliuoti savo lytinį susijaudinimą ir atitolinti ejakuliacijos refleksą.
2. Vietiniai anestetikai.
Kitas gydymo būdas – vietinio anestetiko kremas ar purškalas varpos galvutės jautrumui sumažinti. Tokiu atveju reikia vartoti prezervatyvą, kad anestetikas nepaveiktų partnerės makšties gleivinės jautrumo.
3. Medikamentinis gydymas.
Kliniškai patvirtintas gydymas yra tik greito veikimo antidetresantu Dapoksetinu (Priligy). Medikamentas yra skiriamas prieš lytinį aktą. Intravaginalinės penetracijos laikas yra prailginamas 2-5 kartus.
Kitų selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių vartojimas nėra aprobuotas priešlaikinei ejakuliacijai gydyti, tačiau tyrimų metu pastebėta, kad šie preparatai nuo 3 iki 13 kartų pailgina intravaginalinės penetracijos laiką iki ejakuliacijos. Dažniausiai rekomenduojami fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas. Jų poveikis panašus, tačiau derėtų nepamiršti, kad kaip ir visų antidepresantų, šių vaistų poveikis išryškėja tik po 1-2 savaičių. Šalutinis jų poveikis: nuovargis, mieguistumas, pykinimas, burnos išdžiūvimas, žiovulys.
Urologas Kaune, Ramūnas Kerpauskas, konsultuoja bei gydo pacientus Andromeda klinikoje.
Konfidencialios, profesionalios konsultacijos Kaune bei naujausi gydymo metodai.
© 2024 Created by Betop.lt