Priešlaikinė ejakuliacija (PE) apibūdinama kaip nuolatinė būklė, kai nekontroliuojama ejakuliacija įvyksta esant minimaliai seksualinei stimuliacijai, dar iki arba iškart po varos įvedimo (penetracijos) į makštį, kitaip tariant, anksčiau, nei pacientas to pageidautų. Kai kurie literatūros šaltiniai nurodo 1-2 minučių trukmės intravaginalinės penetracijos laikotarpį, kai ejakuliaciją jau galima vadinti priešlaikine. Dažnai svarbu ne lytinio akto trukmė iki ejakuliacijos, o paciento ar partnerės patiriamas nepasitenkinimas esama situacija, lytinio gyvenimo kokybe.

Epidemiologinai tyrimai rodo, kad priešlaikinė ejakuliacija vargina 10-20 proc. vyrų. Priešlaikinė ejakuliacija per pirmąsias 1-2 peneracijos minutes įvyksta 2-5 proc. vyrų.

Tiksli priešlaikinės ejakuliacijos etiologija nėra aiški.

Priešlaikinė ejakuliacija – nurodomi galimi veiksniai:

1. Psichologiniai (stresas, nerimas)
2. Biologiniai (varpos hiperjautrumas, serotoninio receptorių disfunkcija, nutukimas) .

Dėl priešlaikinės ejakuliacijos sumažėja vyro patiriamas seksualinis pasitenkinimas, krenta seksualinio gyvenimo kokybė, vyras patiria nuolatinę įtampą, atsiranda nepasitikėjimo savimi jausmas, retėja lytinių santykių dažnis.

Pacientai retai pirmi prasitaria gydytojui turį šią problemą, gėdydamiesi apie tai kalbėti ar tiesiog manydami, kad nėra vaistų, galinčių jiems padėti.

YRA KETURIOS PRIEŠLAIKINĖS EJAKULIACIJOS (PE) RŪŠYS

1. Visą gyvenimą trunkanti priešlaikinė ejakuliacija. Dar vadinama ir įgimta priešlaikine ejakuliacija. Tai sutrikimas, galintis pasireikšti nuo pirmųjų lytinių santykių, paprastai brendimo laikotarpiu ar paauglystėje. Ji įvyksta su kiekviena partnere daugiau nei 80-90 proc. atvejų lytiškai santykiaujant. Be to , su vyro amžiumi intravaginalinės ejakuliacijos latencijos trukmė pakinta mažai, arba net sutrumpėja. Visą gyvenimą trunkančios Priešlaikinės Ejakuliacijos atveju- ejakuliacijaįvyksta per 30-60 s po įsiskverbimo į makštį beveik kiekvieno lytinio akto metu daugiau nei 90proc. vyrų, kitiems neviršija 1-2 min. Paplitimas 2-3 proc. vyrų populiacijos. Ši priešlaikinė ejakuliacija gydoma sunkiausiai.
2. Įgyta priešlaikinė ejakuliacija. Vyrai patiria ankstyvas ejakuliacijas tam tikru gyvenimo metu, po tam tikro laiko, kai ejakuliacija buvo normaliai kontroliuojama. Gali atsirasti staiga ir palaipsniui. Ji gali būti susijusi su seksualinės veiklos nerimu, psichologinėmis ar santykių problemomis, taip pat atsirasti dėl prostatito, skydliaukės veiklos sutrikimų, erekcijos sutrikimų. Įgytos priešlaikinės ejakuliacijos paplitimas yra apie 4-5 proc. vyrų populiacijos.
3. Subjektyvi priešlaikinė ejakuliacija. Vyrai, esant subjektyviai priešlaikinei ejakuliacijai , patiria ar skundžiasi ankstyva ejakuliacija, nors jų ejakuliacijos trukmė yra normali- maždaug 2-6 min, o kartais net tarp 5-25 min. Šiuo atveju priešlaikinė ejakuliacija neteisingai suvokiama dėl tam tikrų psichologinių priežasčių arba laikoma priešlaikine , nes trukmė per maža, kad partnerė patirtų orgazmą. Subjektyvios priešlaikinės ejakuliacijos paplitimas 5-7 proc. vyrų populiacijos.
4. Varijuojanti priešlaikinė ejakuliacija. Šiuo atveju vyrai patiria trumpą vaginalinės ejakuliacijos latencijos trukmę tik kartais ir tik tam tikrose situacijose. Varijuojanti priešlaikinė ejakuliacija yra ne vyraujančio psichologinio sutrikimo simptomas, o normalaus lytinio gyvenimo pokytis. Paplitimas 8-11 proc. populiacijos.