Prostatos hiperplazija

UROLOGAS KAUNE - RAMŪNAS KERPAUSKAS

Prostatos hiperplazija - gėrybinė priešinės liaukos hiperplazija (GPH)

Prostatos hiperplazija – tai būklė, kurios metu padidėja prostata. Dėl padidėjusios prostatos atsiranda įvairių klinikinių simptomų, kurie gali reikšmingai pabloginti vyro gyvenimą.
Dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda vyresniems nei 35-40 metų vyrams. Nėra visiškai tiksliai žinoma, kodėl prostata ima didėti. Šiuo metu manoma, jog priešinės liaukos proliferacija (audinio ląstelių skaičiaus didėjimas) vystosi dėl lytinių hormonų (testosterono) balanso pokyčių vyresniame amžiuje.

PAGRINDINIAI GERYBINĖS PROSTATOS HIPERPLAZIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI:

PROSTATOS HIPERPLAZIJA – LIGOS SIMPTOMAI BEI PRIEŽASTYS

padažnėjęs šlapinimasis, ypač naktį (naktinis šlapinimasis arba nikturija – tai problema, kuomet dėl nepilno pasišlapinimo jausmo vyras kelis kartus per naktį keliasi, nes nori šlapintis. Prastėja miego kokybė, jaučiamasi neišsimiegojus, atsiranda su tuo susijusios kitos socialinės problemos).
susilpnėjusi šlapimo srovė (kadangi padidėjusi prostata spaudžia šlaplę, šlapimas sunkiau išbėga iš šlapimo pūslės, silpnėja srovė, ji gali trūkinėti, dažnai šlapinantis tenka pasistanginti)
sunkiau pradėti šlapinti
staigus, nenumaldomas noras šlapintis (noras šlapintis atsiranda čia ir dabar, be galimybės palaukti)
nevisiško pasišlapinimo jausmas (kartais po įprasto pasišlapinimo nepraėjus net 5 min. tenka pakartotinai pasišlapinti, nes po pradinio šlapinimosi išbėgo ne visas šlapimas)
šlapimo nelaikymas (tai paradoksinė išurija – būklė, kuomet dėl persipildžiusios šlapimo pūslės, šlapimas pradeda nevalingai lašėti)

DIAGNOSTIKA

1. Kruopštus anamezės surinkimas yra vienas svarbiausių ligos diagnozės nustatyto būdų. Dažniausiai pacientai skundžiasi susilpnėjusia šlapimo srove, sunkumu pradėti ir sustoti šlapintis, šlapimo lašėjimu nustojus šlapintis. Neretai jie nepajėgia iki galo ištuštinti šlapimo pūslės, todėl gali skųstis jausmu, kad šlapimo pūslėje vis dar yra šlapimo. Dėl to greičiau atsiranda noras šlapintis, dažniau vaikštoma šlapintis.

2. Specialūs klausimynai. Dažniausiai naudojama tarptautinė prostatos simptomų skalė: 0-7 balai – lengvi simptomai, 8-19 – vidutinio sunkumo, 20-35 – sunkūs simptomai. Klausimynas padeda gydytojui apsispręsti, kuriuos pacientus reikia gydyti, o kurių simptomai nesukelia didelių problemų.

3. Klinikinis paciento ištyrimas. Vertinama ar nėra persipildžiusi šlapimo pūslė (čiuopiama pilvo apačia virš gaktinės sąvaržos). Atliekama prostatos apčiuopa pirštu (vertinamas paslankumas, minkštumas, skausmingumas, mazgai ir kt.). Apžiūrimi lytiniai organai (svarbu apžiūrėti ar nėra apyvarpės susiaurėjimo, kuris gali lemti apsunkintą šlapinimąsi).

4. Vaizdiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai. Pacientui atliekama šlapimo takų echoskopija (vertinami inkstai, jų padėtis, ar nėra išsiplėtusios inkstų ertminės sistemos. Apžiūrima šlapimo pūslė. Pacientas prieš echoskopiją turi būti nesišlapinęs.

Įvertinamas šlapimo pūslės tūris, sienelės vientisumas, ar nėra darinių pūslėje (tumorai, intravezikinė prostatos skiltis, akmenys). Tuomet atliekamas uroflourometrinis tyrimas. Jo metu pacientas šlapinasi į specialų indą, kuris duomenis perduoda į specialią kompiuterinę sistemą.

Yra fiksuojama kreivė, nusakanti – koks šlapimo tūris išbėgo per tam tikrą laiko vienetą (ml/sek.). Normos atveju maksimalus srovės greitis turi būti didesnis nei 15 ml/sek. Po pasišlapinimo, pacientui dar kartą atliekama echoskopija ir vertinamas liekamasis šlapimo tūris. Įprastai, po pasišlapinimo, šlapimo pūslė turi būti tuščia.

Prostatos dydis echoskopiškai gali būti matuojamas per pilvą (transabdominaliai) arba per tiesiąją žarną (transrektaliai).

LABORATORINIAI TYRIMAI

– Kraujo tyrimas. Visiems pacientams, kuriems yra apatinių šlapimo takų simptomų, rekomenduojama atlikti inkstų funkciją atspindinčius tyrimus (nustatyti kreatinino, šlapalo koncentraciją). Bent kartą per metus rekomenduojama nustatyti specifinį prostatos antigeną.

– Šlapimo tyrimas. Rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą dėl šlapimo takų infekcijos ir kraujo šlapime.

GYDYMAS

Esant lengviems simptomams rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas – įpročių koregavimas: (aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, vartoti mažiau alkoholio ir kavos, mesti rūkyti, nevartoti skysčių prieš naktį, nevartoti šlapinimąsi skatinančių medikamentų vakare). Yra gausybė maisto papildų, augalinių preparatų, galinčių pagerinti lengvus šlapinimosi sutrikimus.

Esant vidutiniams šlapinimosi sutrikimams arba neveiksmingai gyvenimo įpročių korekcijai, rekomenduojamas konservatyvus medikamentinis gydymas. Dažniausiai naudojami vaistai:

Įvairūs vaistažoliniai preparatai, dažniausiai turintys Sabalpalmės (Serenoa repens) ekstraktų;
alfa adrenoreceptorių blokatoriai: alfuzosinas, doksazosinas, tamzulosinas, silodosinas ir kt.;
5-alfa reduktazės inhibitoriai: finasteridas, dutasteridas;
šių vaistų deriniai.

Apie geriausią medikamentinio gydymo variantą, pasitarkite su Jus gydančiu urologu.

SUNKŪS ŠLAPINIMOSI SUTRIKIMAI GYDOMI OPERACINIU BŪDU:

Minimaliai invaziniais gydymo metodais (atliekant transuretrinę prostatos rezekciją – auksto standartas, lazerinę abliaciją ir kt.)
Atliekant didesnės apimties operacijas (retropubinę adenomektomiją arba laparoskopinę/robotinę adenomektomiją).
Operacijos apimtis pasirenkama pagal prostatos dydį ir turimą medicinos techniką bei aparatūrą.

Urologas Kaune, Ramūnas Kerpauskas, konsultuoja bei gydo pacientus Andromeda klinikoje.