PROSTATOS VĖŽYS – PAPLITIMAS

Priešinės liaukos vėžys (PLV) – Prostatos vėžys – yra Šiaurė Amerikos ir Europos Sąjungos vyrų antra pagal dažnį mirčių nuo onkologinių ligų priežastis. Tai dažniausiai vyrams pasitaikantis piktybinis navikas daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių vakarų šalių. Europoje kasmet prostatos vėžiu suserga 2,6 milijonai vyrų. Didžiausias sergamumas prostatos vėžiuužregistruotas Švedijoje ir Suomijoje, o mažiausiais Pietų Europos šalyse.

Iki šiol nėra identifikuota aiškių prostatos vėžio etiologinių veiksnių. Tačiau yra įrodyta, kad padidėjusi rizika susirgti šia liga susijusi su šeiminiu paveldėjimu, riebios mėsos valgymu ir rūkymu.

SIMPTOMAI IR DIAGNOSTIKA

Daugumai pacientų, sergančių ankstyvomis prostatos vėžio stadijomis, nėra jokių simptomų. Pagrindinės diagnostinės procedūros, kurios leidžia įtarti prostatos vėžį, yra:
1) Digitalinis rektalinis tyrimas (DRT). Urologas per išangę pirštu čiuopia prostatą;
2) Prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujo serume nustatymas;
3) Multiparametrinis magnetinis rezonansas prostatai.

Normalus PSA kiekis kraujyje yra iki 3 ng/ml. Profilaktiškai rekomenduojama pradėti tikrintis vyrams sulaukusiems 50 metų amžiaus (išimtis, jei šeimoje sirgo pirmos eilės giminės – tėtis, brolis – rekomenduojama profilaktinio pasitikrinimo pradžia – 45 metai).

Esant padidėjusiam PSA, būtina sureaguoti ir kreiptis į gydytoją urologą. Šiuo atveju detalus paciento skundų išsakymas urologui yra labai svarbus. Svarbu urologui pasakyti, ar tuo metu, kai buvo atliktas PSA tyrimas nesirgote infekcinėmis ligomis (šlapimo takų infekcija, prostatos uždegimu, gripu), nes tai gali iškreipti tikrąją PSA reikšmę.

Esant objektyviam PSA padidėjimui, pacientui atliekama prostatos apčiuopa pirštu (DRT). Jo metu nustatomas prostatostūris, forma, simetriškumas bei parenchimos sukietėjimai. Vėžiui būdingi priešinės liaukos asimetrija, kieti navikiniai mazgai, kurie gali būti išplitę už prostatos ribų. Prostatos patologiniai pokyčiai, aptinkami DRT metu, priklauso nuo urologo patirties ir aptinkami 15-40 proc. prostatos vėžio atvejų.

Esant neabejojamiems prostatos vėžio simptomams, tikslinga atlikti prostatos biopsija. Transrektalinė ultragarsu kontroliuojama prostatos biopsija yra standartinis medžiagos paėmimo būdas pathistologiniam tyrimui. Skiriant antibiotikų profilaktiką, kuri sumažina uždegiminių komplikacijų riziką, vienu metu gali būti atliekamos daugybinės prostatos biopsijos.

Kadangi prostatos karcinoma dažniausiai pažeidžia liaukos periferinę zoną, įprastai atliekama 8-10 prostatos biopsijų(tikslus skaičius priklauso nuo prostatos tūrio, mazgų skaičiaus ir pan.). Pastaraisiais metais atsirado galimybė atlikti pritaikomąsias prostatos biopsijas (prieš biopsiją atliekamas multiparametrinis magnetinis rezonansas prostatai, vėliau vaizdai suliejami su ultragarso vaizdais ir gydytojas paima audinio gabalėlį tik iš tos prostatos vietos, kurioje įtariamas vežys. Toks būdas sumažina komplikacijų ir nemalonių išgyvenimų dažnį).

Prostatos vėžys patvirtinamas tik atlikus biopsiją ir nustačius diagnozę pathistologinio tyrimo metu. Kiti diagnostikos metodai (magnetinis rezonansas ir kt.) yra tik patariamieji.